Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus

Ar registruojantis konsultacijai reikia gauti nukreipimą ir atlikti kokius nors tyrimus?

Nukreipimo iš gydytojo konsultacijai nereikia, klientai kreipiasi patys.
Ruošiantis pirmajam susitikimui reikia susirinkti jau turimus kraujo, šlapimo ir kitokius tyrimus, atliktus 1-6 mėn. iki apsilankymo, taip pat pateikti informaciją apie paskirtą ir taikomą gydymą, vartojamus papildus. Puiku, jei turite tyrimų, išrašų iš ligos istorijų už ilgesnį laikotarpį, tai suteikia daugiau naudingos informacijos. Prieš susitikimą visada prašau užpildyti klausimyną ir atsiųsti bent prieš dieną, kad galėtume efektyviau dirbti susitikimo metu. Jei tyrimų nebuvo atlikta, užtenka užpildyti klausimyną. Tolesni tyrimai derinami su pacientu pagal jo draudiminę situaciją ir pageidavimus, jie gali būti atliekami bet kurioje jūsų pasirinktoje sertifikuotoje laboratorijoje ar Pirminės sveikatos priežiūros centre. Rečiau, prireikus specifinių tyrimų (pvz. SIBO / plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromo, atveju), nukreipiu pas juos atliekančius specialistus arba, jei reikia specifinių Lietuvoje neatliekamų laboratorinių tyrimų, nurodau, kur jie atliekami.
Dažnai klientai jau tiriasi ar gydosi pas įvairius specialistus – dermatologus, endokrinologus, oftalmologus, neurologus ir kt. Vieni ateina sunerimę dėl įtariamų ligų, dėl kurių tiriasi ar yra stebimi, ir ieško moksliniais įrodymais pagrįstų gyvensenos koregavimo metodų, padėsiančių išvengti ligos, atstatyti sveikatą. Kiti ateina jau patyrę medikamentinio gydymo nepageidaujamą šalutinį poveikį ar nusivylę, kad liga progresuoja ir tenka vartoti vis daugiau vaistų. Tuomet tenka derinti mano rekomendacijas su jau paskirtu gydymu, klientui sutikus, tartis su kolegomis dėl tyrimų, gydymo taktikos ir intervencijų sekos bei apimties. Siekdami rekomenduojamų pokyčių, pagal poreikį pasitelkiame dietistus ar mitybos specialistus, kad jie individualiai pakoreguotų mitybą, patartų, kur ir kaip sklandžiai apsirūpinti tinkamais produktais pagal turimą biudžetą, suformuotų ar papildytų meniu puikiais receptais, išmokytų tausojančio maisto gaminimo būdų. Jei reikia parinkti tinkamą fizinį krūvį, koreguoti raumenų ir kaulų sistemos būklę, tuomet pasitelkiame į pagalbą kineziterapeutą ar gydytoją reabilitologą.



Kokioms ligoms gydyti gali būti taikoma funkcinė medicina? Ar ji tinka sunkių, įsisenėjusių ligų atveju? 

Mūsų galimybes pasveikti lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Vienas svarbiausių – kaip toli liga yra pažengusi. Natūralu, kad geriausių rezultatų pasiekiame, kuomet dar galimi visiškai ar iš dalies grįžtami pokyčiai (pvz. prasidėjęs nealkoholinis kepenų suriebėjimas, metabolinis sindromas, dirgliosios žarnos sindromas, įvairaus pobūdžio virškinimo sutrikimai, mitybinių medžiagų deficitas, susidaręs dėl nesubalansuotos mitybos ar ilgalaikio distreso ir kt.). Funkcinėje medicinoje taikomi veiksmingi šiuolaikinių gydymo priemonių kompleksai, kurie leidžia išvengti lėtinių neinfekcinių ligų arba jas nutolinti ir taip pagerinti gyvenimo kokybę. Jei pažeidimai didesni, pvz., organas pašalintas ar visai nefunkcionuoja, funkcinės medicinos priemonės yra derinamos su paskirtu gydymu – jos padeda geriau jaustis, sumažinti neigiamas ligos ar gydymo pasekmes. Po ilgesnių fizinio ir emocinio perkrūvio periodų, chirurginių intervencijų, traumų, radioterapijos, chemoterapijos funkcinės medicinos taikymas žymiai paspartina sveikimą, padeda pasirinkti tinkamą mitybą, papildus ir kitas atstatomąsias priemones. Kartais klientai kreipiasi norėdami pasiruošti planinėms operacijoms, chemoterapijai, siekdami sumažinti nepageidaujamą gretutinį tokio gydymo poveikį ir pagreitinti sveikimą.
Kitas labai svarbus veiksnys – kaip stipriai pats klientas yra pasiruošęs įgyvendinti pokyčius, ar yra nusiteikęs panaudoti savo valią sveikatai pagerinti. Dėl šios priežasties nedirbu su klientais, priklausomais nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, kol jų valia nukreipta kitur. Nutraukusiems priklausomybę funkcinė medicina siūlo daug priemonių, padedančių kuo greičiau atsistatyti nuo toksinių pažaidų. Parenkama tinkamiausia dieta, būtini vitaminai, mineralai ir kitos mitybinės medžiagos, taip pat – augalinės priemonės. Tai derinama su fiziniu aktyvumu (aerobiniais, jėgos, lankstumo pratimais), distreso valdymu, detoksikacija, akupunktūra, manualine terapija, „mind/body“ ir kitomis priemonėmis.
Ūmi, sunki ligos būklė ar stiprūs lėtinių ligų paūmėjimai, kai reikia stacionarinio gydymo, nėra tinkamas laikas kreiptis į funkcinės medicinos specialistą.  
Šiuolaikinė medicina turi daug būdų įveikti kritinėms sveikatos būsenoms, o funkcinė medicina turi mokslu pagrįstų priemonių, parenkamų pagal žmogaus biochemiją, genetiką, mikrobiomą, hormonų ir neuronešiklių balansą, uždegiminį ir imuninį foną bei gyvenimo aplinkybes.
 

Ar reikia įtraukti kliento artimuosius, jei juos palies šie pokyčiai? Kaip elgtis, jei šeimoje yra įvairaus amžiaus vaikų? 

 Šį klausimą visada aptariame ir deriname. Jei klientas pageidauja, aptariant gyvensenos, ypač mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijas, skatinu prisijungti ir artimuosius. Kai kurie sutuoktiniai ir partneriai yra pasiruošę šiems pokyčiams arba patys jau džiaugiasi gyvensenos pakeitimo rezultatais ir entuziastingai palaiko savo artimuosius. Kartais klientas žino, kad mitybos, alkoholio vartojimo, fizinio aktyvumo pakeitimas nedžiugins jo šeimos ar net iššauks kritiką, pašaipą. Tokiu atveju skatinu klientus įgyventi šiuos pokyčius kuo ramiau, nereikalauti š artimųjų tokio pat elgesio, pripažinimo už pastangas, nepropaguoti savo dietos kaip pačios  „teisingiausios“. Vertingiau dėmesį ir energiją nukreipti savo gyvensenai keisti. Dažnai nutinka taip, kad po kurio laiko, kai artimieji įvertina teigiamus rezultatus, prieštaravimų nelieka. Šiuolaikinėje visuomenėje gausu karštų diskusijų mitybos, imuniteto stiprinimo, fizinio aktyvumo temomis. Tai natūralu, kai žmonės nori geresnės gyvenimo kokybės ir ilgesnės jo trukmės ir ieško geriausių būdų šiems tikslams pasiekti.
Su vaikais kiek kitaip. Rekomendacijos labiau priklauso nuo jų amžiaus – vienaip dera elgtis su vaikais iki brendimo, kitaip – prasidėjus intensyviam hormonų, visos fiziologijos bei psichologijos virsmui.
 

Ar norint pasveikti užtenka rasti ligos bei prastos savijautos priežastis?

 Deja, ne. Simptomai, sindromai, ligos – tai mūsų kūno, organizmo fiziologijos prisitaikymo ir naujo balanso paieškos pasikeitus aplinkybėms. Jos kinta nuolat, atsiranda vis naujų žinomų ir nežinomų veiksnių. Mūsų sveikatą ir savijautą veikia viskas, kas patenka į kūną kvėpuojant, geriant, valgant, per odą ir gleivines, per sensorines (jutimines) sistemas, taip pat tai, kokią biochemiją bei biomechaniką kuriame savo veikla, mintimis, emocijomis, vaizdiniais, įsitikinimais, pasaulėžiūra. Manyti, kad galime kontroliuoti ir pakeisti visą išorinę aplinką ir tai, kas iš jos patenka į kūną, būtų naivu. Nuolat kintanti vidinė ir išorinė ekologija verčia organizmą adaptuotis. Simptomai – tai juntami ir kartais pamatuojami signalai, pranešantys apie įvykusius adaptacinius pokyčius.
Dažnai pašalinus vieną iš ligos paleidžiamųjų veiksnių (trigerių) ar suvaldžius ją palaikančius veiksnius (moderatorius), organizmo resursų užtenka sugrįžti į sveikata vadinamą pusiausvyrą. 
 
Funkcinės medicinos tikslas ir vienas svarbiausių pasiekimų – pakeisti kliento sampratą apie save, kad jis imtų save suvokti ne kaip ligonį su visu į tai įeinančiu bagažu (vaistais, tyrimais, intervencijomis, reguliariais vizitais pas gydytojus ir kt.), o kaip žmogų, atidžiai kuriantį ir palaikantį palankiausias savo sveikatai sąlygas.
Educore